Birutė Lenktytė

Nuostabus tėtis

Būna, kartais tėtis bara,

Kai darau ką nors negera.

Būna, antakius suraukia.

Žiūri į mane. Ir laukia.

Aš žiūriu į jį. Mąstau.

Vėl ko nors nesupratau?

Gal dalintis tą pyragą,

Nors vienam sukirsti maga?

Oi, tas tėtis! Iš tiesų

Man dažnai labai smalsu,

Kaip jis sugeba atspėti,

Ko aš tik ruošiuos norėti?

Arba ką jau padariau...

Nemeluoti jam geriau!

Žino, kas yra, kas bus,

Mano tėtis nuostabus!