Birutė Lenktytė
PAVASARIS ATEINA
Po žingsnelį, patyliukais,
Su varveklių lašeliukais
Vis pavasaris arčiau...
Brinkstant pumpurus mačiau!
Šypt! Prie griovio minkštučiukai
Blindžių skleidžiasi kačiukai.
Snieguolytės galvas kelia...
Dar truputis - tuoj bus žalia!
Dar truputis žalumos –
Ir neliks pas mus žiemos!
Nes tik taip, tik po žingsnelį
Grįžt pavasarėlis gali...
Birutė Lenktytė
KELK, SAULUT!
Dangų debesys aptraukę,
Sunkūs tarsi patalai.
O visi saulutės laukia.
Kelk, saulut! Gal sušalai?
Mesk tuos patalus į šalį,
Pasirodyk, kad esi!
Kiek gi šitoj žemėj gali
Laukt ir snūduriuot visi?
Kelk, saulut! Gal susirgai?
Nuobodu miegot ilgai!
Birutė Lenktytė
MARGUČIŲ MARGINIMAS
Prisidėjau pintinėlę
Aš kiaušinių didelių.
Ant kiekvieno jų po gėlę
Didelę nupiešt galiu!
Ne po vieną - visą lauką!
Įvairių turiu dažų!
Ir galiu nupiešti daug ką.
Pamatysit, bus gražu!
Laukiau ištisus metus,
Kad nustebinčiau kitus!
Petronėlė Banaitienė
RIEDĖKIT, MARGUČIAI
Per kalnelį miškeliu
Bėga kiškiai su krepšiu.
Tam krepšely daug margučių,-
Ieško jie gerų vaikučių.
Kiek margučių, kiek gražių!
Raudonų, margų, žalių!
Vaikai stovi, rankas tiesia,
O kiškeliai - ūsą riečia.
Visi laukia išsižioję,
Rankoves atsiraitoję.
Ridinės jie nuo kalniuko,
Nuo šlaitelio upeliuko.
Petronėlė Banaitienė
VELYKĖ
Anksti rytą saulė teka,
O Velykė garsiai šneka:
- Jau Velykos netoli,
Rinkit kiaušinius visi!
O pririnkę nudažykit
Ir visiems jų padalykit:
Ir tėveliui, ir mamytei,
Ir močiutei, ir sesytei.
Kai varpai gaus aleliuja,
Nieks namuose tenebūna.
Į šventovę paskubėkit,
Su Dievuliu pakalbėkit.
Petronėlė Banaitienė
PAVASARĖJANT
Pavasari,
Būk geras įr gražus!
Tik išdžiovink visus takus,
Kad mes galėtume visi
Lakstyti žaisti vėl basi.
Gaivus vėjeli,
Pūski iš pietų,
Saulele, kilki iš rytų!
Susidraugaukite abu, -
Pavasarį taip nuostabu!
Stanislovas Abromavičius
PAVASARIS
Tai pavasario dienelė!
Kvepia atriekta duonelė,
Nors naktelę dar pašąla,
Bet žolė kalnely kalas.
Vos nubudęs rytą ankstų,
Aš atlieku smagią mankštą.
Medžiai sprogsta, šaltis niršta,
Nusikorė ledo pirštai.
Ir broliukas atsikėlęs,
Laukia saulės bučinėlio.
Per pietus, kai įdienoja,
Šiluma kieman atjoja.
Petronėlė Banaitienė
VELYKOS
- Velykos, Velykos!
Suskambo varpai.
- Aleliuja, aleliuja!
Gieda vaikai.
Velykos, Velykos
Ateina pas mus.
Riedėkit, margučiai,
Į mūsų namus.
Riedėkit ir sėkit
Gyvybės daigus,
Lai auga pasauly
Laimingas žmogus.
Stanislovas Abromavičius
VELYKOS
Kaip gražu, kaip gražu! –
Neišliek gelsvų dažų.
Kiaušinius vašku paišysim,
O paskui gelsvai dažysim.
Juos per dieną ridinėsim,
Vakare už stalo sėsim.
Nes tada, mamytė sako,
Bus velykinio pyrago,
Skanumynų įvairių -
Gal saldžių, o gal sūrių...
... Šiandien niekas nesipyko.
Puiki šventė tos velykos!
Zita Budrienė
SVEIKAS BŪK, PAVASARĖLI!
Nors smarkus vėjelis pūtė.
Bet graži buvo diena.
Ir pražydo dvi žibutes –
Rožinė ir mėlyna.
Jos pasveikino saulelę,
Vyturėlį virš galvos.
Vingiais išrašytą kelią
Ir pušelę ant kalvos.
Veidrodinį šaltinėlį
Pievas ir laukus visus.
— Sveikas būk, pavasarėli.
Tu toks geras ir šviesus.
Niekur, niekur Tu nebėki,
Paklausyki mūs dainų,
O paskui kitur skubėki
Nešti džiaugsmą dovanų.
Alma Karosaitė
Vaikų Velykos
Džiaugiasi Sauliukas, pirmas atsikėlęs.
,,Mūsų Velykėlės! Mūsų Velykėlės! ‘’
Prikelia Andriuką ir Sigutę sesę.
Dūksta , verčias kūlio! Atvelykį tęsia!
Margučius išbando. Linksmina šeimyną.
Pas Mataušą lekia – mylimą kaimyną.
Ir Mataušo kiemas nuo vaikučių lala.
Mataušienė dengia Velykėlių stalą…
Zita Gaižauskaitė
VELYKĖ
Dirvonai nupliko.
Ištirpo skrebučiai.
Sulaukėm Velykų,
Atrieda margučiai.
Tikriausiai jau matėt
Ar buvot sutikę
Prie durų, prie slenksčio
Bobutę Velykę.
Net pievoj pempiukai
Iš džiaugsmo sukliko
- Sulaukėm Velykų!
Sulaukėm Velykų!
Alma Karosaitė
Stipriausias margutis
Raibutė Velykoms kiaušinį padėjo.
Didžiavosi juo, nes iš gaidžio girdėjo,
Kad tas jos stipruolis pavirs margučiu.
Margučių bus daug, ir vaikai eis lenkčių.
Visi kiaušinius ir ridens, ir daužys.
Raibosios margutis – tikra geležis!
Ne vieną jis taukštels smailiuoju galu
Ir pats išdidžiai pasiris po stalu!
Alma Karosaitė
Vaikų viešnia
Apžiūrim atsikėlę.
Apieškome namus...
Velyke Velykėle,
Ar jau buvai pas mus?
O gal tu jau padėjai
Margutį prie kitų?
Juk pernai taip žadėjai,
Kad švęsim vėl kartu...
Ne, nežadėjai nieko.
Esi juk nežinia...
Bet mus keli iš miego
Velykiniam sapne...
Visa šeima jau klausia:
„Kur ta vaikų viešnia?
Ta paslaptis tyliausia
Su širdimi dosnia?“
Zita Gaižauskaitė
KOVAS
Kovą pašaukiau balsu.
Man atsiliepė:
- Esu!
Aš čia pat,
Jau netoli.
Dar kalneliai,
Dar keli...
Palydėjęs šaltą žiemą,
Įdundėsiu aš į kiemą.
Karklų rykštės nusijuoks
Ir tuojau žaliai išsprogs.
Alma Karosaitė
ZUIKUČIO RADINYS
„Kokie kiaušiniai kanapėti!
Kieno jie? Negaliu atspėti.
Kiek daug margučių, kiek margų!
Bet jiems sumušt užteks jėgų! –
Kikeno Striksis, radęs gūžtą. –
Smagu, kada kiaušiniai dūžta!“
Jau bandė siekt letenėle,
Bet žiūri, kad mama šalia...
„Matau, ką sumanei... Aš tau!“
„Gerai, mamyte... Supratau...“
Zita Gaižauskaitė
AVILYS
Sprogo saulės spindulys.
Atsimerkė avilys.
Laikas žadint biteles,
Ir ne vieną, o kelias.
Pirmutinė atsikėlė
Bitė – bičių motinėlė.
Pailsėjom ligi valiai,
Laukia vasaros darbeliai.
Alma Karosaitė
PAVASARIS SU ŠAUKTUKAIS
Prisikelia ir prikelia,
Žadėdamas turtus!
Žalsvėjančia šalikele
Mus veda į pietus!
Akis per dangų veda!
Žiūrėkit, kaip gražu!
Ir plyną lauką žada
Paversti peizažu!
O kas stipriau už viltį?
Stipriau už grožį kas?
Žvilgsniu į dangų kilti
Ir šildyti rankas!
Prikelti augaliją
Iš pašalo slogaus!
Vaje, su saule lyja
Ant medžio ir žmogaus!
Vaje, jau šildo syvus
Net drebulė baili,
Nors vėjai agresyvūs
Dar sukas ten toli!..
Zita Gaižauskaitė
EI, VELYKE!
Ei, Velyke!
Ei Velyke!
Net užkimę
Pempės klykia.
Per miškus
Ilgai bridai.
Ko ieškojai?
Ką radai?
Nei ieškojau,
Nei radau,
Tik bridau
Bridau bridau...
Šildžiau rankom
Varveklius,
Žadinau pumpurėlius.
Šitiek dirbau,
Daug plušau.
Net ilsėtis
Pamiršau.
Zita Gaižauskaitė
Laiškas Velykei
Zuikis už
Kemsyno dairos.
Ausys stačios,
Akys žvairos,
Ir tos pačios
Jau nusilpo.
Kojos pinasi
Tarp kilpų.
Parašiau Velykei
Laišką:
Man žiūronų
Reikia!
Aišku!
Kur, Velyke,
Užkliuvai?
O Velykė:
- Vai, vai, vai...
Zita Gaižauskaitė
Stipriausias margutis
Tai sniego kepurė,
Tai vietom nuplikę.
Miške tarp eglaičių
Pamatėm Velykę.
Velykė! Velykė!
Sušukom kartu
Pamojo Velykė
Mažuoju pirštu.
Priėjom arčiau
Prie Velykės bobutės:
- Sakyk, kaip atrodo
Stipriausias margutis?
- Manęs šito klausė
Net lapė smalsi.
Žinau tik, kad dūžta
Margučiai visi.
Zita Gaižauskaitė
***
Ei, zuikučiai,
Ei, vaikučiai!
Išdalyti jau
Margučiai!
Pintinėlė
Jau tuščia –
Laikas man
Keliaut iš čia.
Likite linksmi,
Sveiki.
Aidas šūkteli:
- Iki!..
-