J. Lapašinskas
SVEIKS, RUGSĖJI
Ei, rugsėji,
Sveiks atėjęs!
Ką tu sėji?
Aš alėjom bėginėju,
Gaudau vėją...
O sėjėjai,
Man atėjus,
Rugį sėja,
Pirmaklasiai,
Žvalūs, drąsiai
Skuba klasėn,
Net sukaitę
Rašo, raito
Pirmą raidę...
Langu vėjas
Nuspragsėjo:
— Sveiks, rugsėji!
Martynas Vainilaitis
Rudenėlis
Neša vėjas į pietus
Debesėlio baltą salą.
Baigės deimanto lietus,
Sidabru žolytė bąla.
Vasarėlės kilimuos
Naktimis šalnelė miega,
O kalneliuos tolimuos
Ledinukai mala sniegą.
Ak, negąsdinkit sniegu,
Sustabdykite malūną.—
Mano manymu, tegu
Rudenėlis dar pabūna.
Martynas Vainilaitis
Geltona muzikėlė
Į tolimą kelionę
Paukšteliai pasikėlė.
Suvirpo medžių lapai –
Geltona muzikėlė.
Sugrįšiu iš mokyklos,
Priglusiu prie kaštono,
Sudėsiu dainužėlę
Iš ilgesio geltono.
Martynas Vainilaitis
Vasaros palydos
Dar šoka drugeliai baletą
Ant pilko stirniuko ragų.
Pro lengvą ūkų violetą
Dar skamba gitaros žiogų.
Bitelės į avilį skuba,—
Pilni kibirėliai medaus.
Tik beržas pasikeitė rūbą,—
Negirdi paukštelio skardaus.
Padangėje gandras nesklando —
Išvaikščiojo pievas žalias.
Dalgelę šiaurys pagalando —
Šienaus vasarėlės gėles.
Rausvais epušėlių lapeliais
Sumirgo šaltinių vanduo.
Skambėdamas kriaušių varpeliais
Ateina geltonas ruduo.
Martynas Vainilaitis
Bulviakasis
Naktis į bulvienojus
Pasėja gailią rasą,
O, dienai įdienojus,
Kolūkis bulves kasa.
Sugrįžę iš mokyklos,
Mes peršokam per valką,
Visi linksmi ir miklūs
Nubėgame į talką.
Bulviakasę geltoną,
Atrodo, vėjas iria,
Kol saulė pro kaštoną
Pasisuka į girią.
Padvelkia vėjai žvarbūs,
Rankas rasotas gelia.
Ir mes, užbaigę darbus,
Pasikuriam ugnelę.
Ugnelėj bulvės kepa.
Dėdulė barzdą pašo.
Paskui į baltą lapą
Darbadienius mums rašo.
Martynas Vainilaitis
Baravykas
Laistė laistė rudenėlis
Samanėle purią,
Kėlė kėlė baravykas
Rudąją kepurę.
Pynė pynė tėtušėlis
Žilvitine kraitę,
Bėgom bėgom per pievelę
Mudu į giraitę.
Pustėm pustėm kadugyne
Samanėlę purią,
Nešėm nešėm baravyką —
Kotą ir kepurę.
Drebulėlė
Baigės vasara. Dvelkia vėsa.
Drebulėle, sakyk, ar tiesa?..
Ar tiesa, kad paparčių miške,
Po dausų žvaigždute neryškia,
Ten, kur snaudė žvejų karčiama,
Tu per naktį buvai kvočiama?..
Tu per naktį buvai kvočiama...
O paskui, bangpūčių pučiama,
Atliūliavo ūkais ne balta,
Ne balta, o raudona puta?..
Drebulėlė nuraudo visa:
Netiesa! Netiesa! Netiesa!
RUGSĖJO SKAIČIUOTĖS
Martynas Vainilaitis
Mūsų daržas
Du burokai, du ridikai,
Du arbūzai kaip didikai,
Du agurkai ir pupa.
Šok per lysvę – opa pa!..
Du kopūstai trumpakočiai,
Du geltoni aguročiai,
Aguonėlė be varžovių
Raudonuoja ties ežia.
Pasakyk man, kiek daržovių
Išauginome darže?
Martynas Vainilaitis
Kriaušių sodelis
Ar sutemsta, ar prašvinta,
Į pievutę kriaušės krinta.
Krinta kriaušės netoli —
Suskaičiuoki, jei gali,
Kiek čia šarkų iš pakriaušių
Susirinko lesti kriaušių?
Dvi atskrido per pietus,
Trys - kai baigėsi lietus,
Penkios — vėjui paūmėjus,
Šešios — liepai sušlamėjus,
O septynios — tuo metu,
Kai pravėrei langą tu.
Martynas Vainilaitis
Mano ąžuoliukas
Nusiskinsiu tris giles.
Vieną - medšarkė sules.
Kur man dėti antrą gilę?
Imk, pelyte uodegile!
Imk ir virvinki iš čia.
Liko rankoje — trečia.
Trečią gilę pasodinsiu,
Ąžuoliuką išauginsiu!
Martynas Vainilaitis
Žiogų smuikeliai
Po šalnų, ant kupsto pliko,
Smuikelius žiogai paliko.
Du smuikeliai nusirito,
Du į samanas įkrito,
Du prakiuro, du supuvo.
Kiek žiogų smuikelių buvo?
Martynas Vainilaitis
Rudenėlis gano šalną
Paryčiais po žalią veją
Rudenėlis gano šalną.
Nešk, paukšteli, dainą skrają
Į geltoną Saulės kalną.
Leisk dainelei pailsėti,
Kur nėra šalnų ir sniego.
Bėgs Pietukas mėtų sėti
Ir pažadins ją iš miego.
Laistys perlais pirmą gėlę
Dundusėliai — Vaivos broliai,
Ir dainelę dainužėlę
Parsineši vėl namolei.
Vėl skardensi nuo berželio,
Prisiminęs Saulės kalną.
O dabar — laimingo kelio! –
Rudenėlis gano šalną!
Vitas Kaknevičius
RUDENĖLIS
Prausia rudenėlis,
Klevą ir berželį,
Miega lauko gėlės
Ir darbščios bitelės.
Noriu aš gėlyčių
Ir saldaus medučio,
Myliu aš mamytę,
Noriu aš miegučio.
Vitas Kaknevičius
RUDENIO LAPAI
Keičias lapai kas dieną,
Juos pakanda šalna,
Mus vilioja po vieną
Ir tiesa, ir darna.
Meilės širdys ištroškę
Ir jaukios šilumos,
Bet sunkumų nebokim,
Neieškokim klastos...
Noris skrydžiui pakilti
Savo kūnu, dvasia.
Ar gali atsispirti,
Kai vilioja šviesa?
Kilimėlio jaukumas,
Vėjui žaisti proga,
Begalinis žavumas,
Vaikams šventė tikra.
Leonardas Žitkevičius
RUDENĖLI, KO NEŠOKI?
Ei, džiumo, vai tai džiumo –
Plaukia aidas per giružę:
Rudenėlis jau atūžia!
Rudenėli, tru tu tu!
Ei, džiumo, vai tai džiumo –
Tai bus juoko, tai gražumo:
Tai pašvilpausim kartu!
Vai, dūdą ir vėl dūdą —
Groja vėjas linksmą šokį.
Rudenėli, ko nešoki?
Gal ne draugas mums esi?
Vai, dūdą ir vėl dūdą —
Jonui smuiką, Baltrui dūdą!
Tai pašoksime visi!
Leonardas Žitkevičius
RUDENĖLIS RUDABARZDĖLIS
Rudenėli pilkaskverni,
Koks tu murzinas esi!
Čirškia žvirblis, krankia varna
Tavęs baidosi visi.
Kur tu žengsi, kur užkliūsi?
Ką beveiksi mūs laukuos? —
Apkabinęs žalią pušį,
Jis jai plaukus pašukuos.—
Rudenėli rudbarzdėli,
Pašukuoki ir mane!
Ir atsakė rudenėlis:
— Pašukuosiu. Kodėl ne? —
Kilo vėtra, net nelaukus,
Ir suvėlė mano plaukus.
Violeta Palčinskaitė
RUDENIO KRAITELĖ
Rudenėlis nubrido
Per išauksintą kelią,
Klevo lapais apkrito
Rudenėlio kraitelė.
Rudenėlis kraitelę
Bruknių uogom apkaišė.
Rudenėlio kraitelėj
Šitiek saulėtų vaišių!
Saulė vasaros rytą
Margą lysvę nokino.
Saulė vasaros rytą
Daug daržovių augino.
Rudenėlis nubrido
Per išauksintą kelią.
Klevo lapais apkrito
Rudenėlio kraitelė.
Kas po lapais dainuoja
Tylią tylią dainelę?
Violeta Palčinskaitė
GERAS DĖDĖ RUGSĖJIS
Geras dėde Rugsėji,
Kas ten tavo pintinėj?
— Obuoliai rudeniniai,
Obuoliai rudeniniai.
— Geras dėde Rugsėji,
Kas kišenėse lindi?
— Riešutai prinokinti,
Riešutai prinokinti.
— Geras dėde Rugsėji,
Kas rankovėse kybo?
— Aukso lapai ir grybai,
Aukso lapai ir grybai.
Violeta Palčinskaitė
LAPŲ ŽAIDIMAS
tyliai
Kartojasi
Mūsų žaidimas.
Lapkritis,
Lapkritis —
Lapų kritimas.
Rudas,
Geltonas,
Raudonas,
Auksinis...
Kas paskutinis?
Kas paskutinis?
Amžinas,
Amžinas
Mušti žaidimas.
Lapkritis,
Lapkritis —
Lapų kritimas.
Šiandien — kuris?
Vienas,
Du,
Trys-
Bėkite, lapai!
Gaudo
Siaurys.
Vytė Nemunėlis
DĖDĖ RUDENĖLIS
Krinta lapas uosio,
Krinta lapas klevo —
Dėdė rudenėlis
Zernėn atkeliavo.
Purto jis berželį,
Purto jis žilvitį
O pro jo kepurę
Saulės nematyti.
Švilpia ir plevena
Jo sparnai pavėjui,
Bet iš ten gėrybių,
Ai, kiek išbyrėjo!..
Ėjom per miškelį —
Dzibu dzibu dzibu —
Pilnos pintinėlės,
Pilnos pilnos grybų.
Ramta-dryta šitą,
Ramta-dryta kitq —
Pilnos pintinėlės
Riešutų prikrito!
Šokit, lapai uosio,
Šokit, lapai klevo —
Dėdė rudenėlis
Žemėn atkeliavo.
Kostas Kubilinskas
RUDUO
Skrenda gervės, skrenda žąsys.
Liūdi pievos be gėlių.
Eina broliai, eina sesės
Į mokyklą takeliu.
Lėkit, paukščiai! Susitiksim,
Kai sugrįšit po žiemos.—
Niekad niekad nepaliksim
Mes Tėvynės mylimos.
Stasys Džiugas
RAUDONVIRŠIS
Rudenėli, tavęs pasiilgau,
Nes be galo ištroškęs esu.
Su tavim atkeliaus debesėliai.
Jie palaistys mane. Bus vėsu.
Gyvenu palei mišką, palaukėj.
Saulė juokias virš mano galvos.
Suplukau ir vystu neužauges,
Ir ant kojų bestoviu aš vos.
Bet prie sodžiaus vaikai suklegėjo,
Miško link pasipylė linksmi.
Ir užtiko jį pirmas Jonelis,
Ir nudžiugo visi šaukdami:
- Raudonviršis! Čionai! Pažiūrėkit!
Pirmas pranašas, siųstas rudens!-
Ir išrovė vaikai susitarė...
Ir daugiau jis tenai negyvens.