Kad suprastum dangų,

Reikia paukščiu būti.

Kad suprastum jūrą - 

Būti žuvimi.

Kad suprastum žemę,

Reikia grūdu būti.

Kad suprastum žmogų - 

Būti žmogumi.

(Vaidas Lileika)

Pamokanti pasakėčia apie tai, kaip reaguoti į kitų pavydą, pyktį ir užgauliojimus. Kartą gyveno senas protingas samurajus. Jis turėjo mokinių grupę ir mokė juos išminties ir kovos amato. Vieną dieną, užsiėmimų metu pas jį atėjo jaunas karys, pagarsėjęs savo nepagarba ir žiaurumu kitiems. Jo mėgstamiausia taktika buvo provokacija: jis įžeisdavo priešininką, šis prarasdavo savitvardą, priimdavo iššūkį, ir dvikovoje darydamas vieną klaidą po kitos, pralaimėdavo kovą.

Situacija pasikartojo: karys įžeidė samurajų ir stebėjo jo reakciją. Bet mokytojas ramiai tęsė užsiėmimą. Karys dar keletą kartų įžeidė mokytoją. Bet samurajus į jį nereagavo, ir karys įsižeidęs išėjo. Mokiniai įdėmiai stebėjo incidentą. Kovotojui pradingus, vienas iš mokinių neiškentė: – Mokytojau, kodėl jūs kentėjote jo išpuolius? Reikėjo iškviesti jį į dvikovą!

Išmintingas samurajus atsakė:

– Kai gaunate dovaną ir jūs jos nepriimate, kam ji priklauso?

– Jos šeimininkui, – mokiniai atsakė.

– Ta pati taisyklė galioja ir pavydui, neapykantai ir užgauliojimams. Kol jūs jų nepriėmėte, tol jie priklauso savo šeimininkams.

http://zibainis.lt