Įžanga - Viskas gyvenime prasideda nuo žodžių. Pyktis, meilė, simpatija, abejingumas – visa jausmų skalė slypi žodžiuose. Jų galia milžiniška. „Sėkmingai parinktas žodis ne kartą sustabdė pakrikusią armiją, pralaimėjimą pavertė pergale ir išgelbėjo imperiją“. (E. DeGirardinas)
Kas slypi žodžiuose?
Mokykloje mus mokė gramatinių taisyklių, mokė derinti žodžius pagal linksnį, giminę ir skaičių. Mokė rašant nepraleisti raidžių ar nepamiršti nosinių, tarti taisyklingai, gražiai kirčiuoti. Bet turbūt niekas neaiškino, ką gali žodis. Niekas nekalbėjo apie tai, kaip žodį naudoti, kaip su juo elgtis, kad netaptų žeidžiančiu ar niekinančiu įrankiu.
Ar atidžiai renkamės žodžius, bandydami išsakyti savo mintis? Ar susimąstome, kokią įtaką jie daro aplinkiniams – padeda, kelia nuotaiką, įkvepia ar atvirkščiai... žeidžia, pykdo ir menkina.
Svarbu ne tik žodžiai, bet ir intonacija, kaip juos tariame. Paprasčiausias pavyzdys: ryte kolega gyvu balsu entuziastingai pasisveikina – Labas rytas! Iškart pasijaučiame darbingesni, perimame to žmogaus gerąją energiją. Tuo tarpu nuvargusiu balsu atsainiai ištartas „Labas“ gali akimirksniu sugadinti nuotaiką.
Žodis yra ne tik mintis ir informacija, bet ir energija, kurią siunčiame kitam žmogui arba gauname. Štai kodėl labai svarbu tinkamai juos parinkti. Nenorime, kad kitų žodžiai mus žeistų ar gadintų nuotaiką, todėl ir savaisiais turime kurti tik gerą energiją.
Kaip veikia žodis?
Ką gali žodis, iliustruoja trumpa pasaka apie varlytes. Kartą būrys mažų varlyčių suorganizavo bėgimo varžybas. Jų tikslas buvo pasiekti aukšto bokšto viršūnę. Susirinko didelis būrys žiūrovų, kad pamatytų varlyčių lenktynes ir pasijuoktų iš neprotingos idėjos. Niekas netikėjo, kad katrai pavyks pasiekti bokšto viršūnę. Girdėjosi replikos: „Per sunku“, „jos niekada nepasieks viršūnės“, „nei viena neįstengs...“, „jokių šansų, per aukštas bokštas“.
Viena po kitos varlytės ėmė kristi ir ristis žemyn. Tik keletas ištvermingiausiųjų vis dar šuoliavo. Minia toliau šaukė: „Jūs per silpnos, per mažos, tikrai nepasiseks...!“ Galiausiai visos pasidavė, išskyrus vieną. Ji kantriai kilo viršūnės link ir nuvargusi ją pasiekė. Niekas nesuprato, kaip jai pavyko. Pasirodė, varlytė buvo... kurčia. Kurčiosios nepaveikė minios žodžiai.
Mūsų pasąmonė nedaro sprendimų. Ji priima viską, ką sakome. Myli mus ir stengiasi duoti tai, ko reikalaujame. Be to, pasąmonė neskiria gėrio ar blogio, tiesos ar melo. Todėl jei nuolatos kalbėsite sau ir kitiems, kad esate nelaimingi arba kažko negalite, pasąmonė šias mintis priims kaip teisingas ir įgyvendinamas. Tapsite nelaimingas ir išties negalėsite nieko pakeisti.
Yra toks posakis: „Kai sakote, kad nepasieksite, jūs esate teisus. Kai teigiate, kad jums pavyks, taip pat esate teisus!“ Tik nuo jūsų pačių priklauso, kurią tiesą pasirinksite ir kokius žodžius naudosite. Juk norite būti sėkmingas ir laimingas, ar ne? Todėl turite teigti tik gerus dalykus. Tuos, kurių norite. Neverta galvoti apie tai, ko galite nepasiekti. Net jei užduotį tektų daryti dešimtą kartą, kad įtiktumėte bosui, neabejokite savo darbo sėkme. Jei skųsitės kolegoms, kad jums nepavyks, taip ir bus. Tačiau jei užsispirsite, pastebėsite, kaip visi ims jus palaikyti, ir galiausiai jums pasiseks.
Mūsų žodžiai veikia ir kitus žmones. Jei jais abejosime, nuolatos sakysime, kad nepavyks, žmogaus pasąmonė to ir sieks.
Rusijos mokslo akademijos instituto mokslininkai ištyrė, kad DNR molekulės, atsakingos už paveldėjimą, priima žmogaus kalbą. Kalbos dėka jos keičia savo formą ir struktūrą. Vadinasi, žmogus savo kalba veikia asmeninio gyvenimo programą.
Pasirodo, jeigu kalbėdamas nuolat vartoji keiksmažodžius, kurie neša griaunamąją jėgą, chromosomos gali išsigimti ir deformuotis. Net gali įvykti visiškas molekulės DNR pasikeitimas; ji ims gaminti neigiamą programą, vedančią į savęs sunaikinimą. Taip gimsta visos neigiamos pasekmės tiek sau, tiek ir palikuonims.
Kaip rinktis žodžius?
Mintys tampa tikrove. Kitais žodžiais tariant, dvasiniai ir fiziniai dalykai sąveikauja. Todėl jei norite būti sėkmingi ir laimingi, sakykite sau: „Aš tikrai galiu“, „galiausiai man pavyks“. Net jei šiandien ir labai sunku, turite nusiteikti ir įtikinti save, jog rytoj bus geriau. Svarbu sakyti žodžius, reiškiančius, ką nors gera. Tarkim: „Aš turėsiu tai, ko noriu“, „būsiu sveikas“, „sėkmingai dirbsiu“, „būsiu turtingas“...
Jūsų pasąmonė visa tai supras pažodžiui ir „užprogramuos“ jus sėkmei. Nuolat kartojami žodžiai įsitvirtina pasąmonėje, tampa įpročiu. Pabandykite sau dešimt kartų pakartoti – „Aš nevykėlis“. Kaip jaučiatės? Nemaloniai, tiesa? Išties imate abejoti savimi. O dabar dešimt kartų ištarkite sau – „Aš talentingas. Man pavyks pasiekti tai, ko noriu“. Kaip dabar? Nuotaika pagerėjo, ar ne? Taip atsiranda motyvacija stengtis, dirbti, bandyti dar kartą, net jei ir nepavyko. Tik tuomet ir gali aplankyti tikroji sėkmė. O jūs nė nepajusite, kaip pavyks.
Taip mūsų žodžiai veikia ir kitus. Vis dėlto dažnai elgiamės, tarsi savybė kritikuoti, peikti ir barti būtų mums įgimta, o pagirti ir dėkoti gali tik senamadiški džentelmenai. Nuo šiandien atsisakykite skųstis ir kalbėti neigiamus dalykus. Prisiminkite, kada paskutinį kartą esate pasakę komplimentą? Prieš valandą? Prieš dieną?
Nesvarbu, kada tai darėte. Padarykite tai tuoj pat! Pradėkite žavėtis naujomis idėjomis, įkvėpkite jus supančius žmones. Apsidairykite aplink: galbūt jūsų kolegė šiandien su nauju šaliku – pagirkite ją. Draugas nusiminęs, nes nesiseka darbe – priminkite jam tai, kas sekėsi.
Peržvelkite telefone adresų knygutę. Gal pamiršote kam nors padėkoti? Paskambinkite ir pasakykite „ačiū“ dabar. Jei išbandėte bent vieną šių patarimų, tikrai turėjote pastebėti – sulaukėte daugiau šypsenų, dėkingumo, pasitikėjimo. Žmonės jums ėmė sakyti geresnius žodžius. Vadinasi, jau tampate sėkmingesnis ir laimingesnis. Juk visada malonu išgirsti komplimentą ar padėką.
Leiskite gražiausioms mintims išvysti dienos šviesą. Duokite tai, ko žmonės nusipelnę. Sakykite konkrečius dalykus: „Dėkoju už..., buvau sužavėtas, kai tu..., tu labai gerai pasakei...“. Nepamirškite ir savęs. Kalbėdami apie save, parinkite tokius žodžius, kurie leidžia susikoncentruoti ties tuo, kas esi ir kas nori būti.
Lai žodžiai bus pagrindu, ant kurio nepaliaujamai kuriame savo gyvenimą. Juk visi norime, kad pasaulis būtų kupinas gerų emocijų ir sėkmių. Nepamirškime kalbėti kitiems tai, ką norėtume išgirsti patys!
Vytautas CINAUSKAS
Yra žmogus - yra ir jo problemos.
Nebus žmogaus - problemos visos žus,
Kai giltinė, ant dalgio atsirėmus,
Atkiš dantų geltonus klavišus.
Nebus tautos - nebus jokios problemos;
Kalbos, tikybos, rašto ir minties.
Beliks žemėlapių senųjų rėmuos
Išblukęs vardas kritusios genties.
O, mažos tautos, didžios mažos tautos!
Belaisvės savo žemės ir garbės...
Tautų skaitlingų akmeninis srautas
Per jūsų kaulus skradžiai nudardės.
Ir žus tarpusavyje nepasidaliję
Vandens ir oro, kosmoso tamsos,
Visur pratrypę - niekur neprigiję,
Nepalytėtos gėrio ir tiesos.